Kaip jau minėta anksčiau, plombavimui naudojamos įvairios medžiagos: auksas, amalgama (lydinis iš gyvsidabrio, sidabro, vario, alavo ir cinko), kompozicinės medžiagos, stiklo jonomerinės medžiagos. Anksčiau buvo renkamasi naudoti plombas pagal jų ilgaamžiškumą, todėl dažnai buvo naudojamos metalo lydiniai ar iš aukso gaminamos plombos. Šiuo metu pacientai daugiau dėmesį kreipia į plombų estetinį vaizdą, todėl net paprastos universalios plombos gaminamos iš tokių medžiagų, kurios kuo labiau būtų panašios į natūralų danties emalį.
Tobulos plombos viskam nėra. Dažniausiai taikomos plombos:
- Auksas – šios plombos gaminamos laboratorijoje. Auksą gerai toleruoja dantenų audiniai. Auksinės plombos yra ilgaamžės ir gali tarnauti daugiau nei 15-20 metų. Tai viena geriausių plombų, tačiau dažnai ji nepasirenkama dėl jos geltonos spalvos ir didelės kainos.
- Amalgama – vis rečiau naudojama plombos rūšis. Metalo lydiniai (dažnai sidabras) su gyvsidabriu yra ilgaamžiai, atsparūs dilimui ir palyginti nebrangūs, tačiau reikalaujantys didelio odontologų profesionalumo. Taip pat plombos iš amalgamos yra tamsios spalvos, todėl gerai matomos plika akimi. Nenaudojamos gydant priekinius dantis.
- Kompozicinė medžiaga – kietėjanti šviesoje medžiaga. Jos populiarios dėl mažos kainos. Jos dar vadinamos helio plombomis. Jos nėra vienodos, spalvos ir kokybė gali skirtis dėl sudėties ir gamintojo.
- Stiklo jonomerinė medžiaga – didelis atsparumas drėgmei ir yra išskiriančios fluorą, kuris sumažina tikimybę toje vietoje vėl susidaryti kariesui. Tinkama medžiaga gydyti mažas dantų skyles. Dideles skyles nerekomenduojama gydyti šiomis plombomis, nes jose esantis fluoras gali sudirginti danties nervą.
Kai reikalingas ilgesnis gydymas ir jis trunka kelis ir daugiau vizitų naudojamos laikinos plombos. Jos paskirtis yra užkirsti kelią maistui ir bakterijoms patekti į danties atvirą ertmę, bei apsaugoti dantį nuo dirginimo ir skausmo. Jos nepasižymi ilgaamžiškumu, todėl yra pagamintos iš minkštesnės medžiagos, kad būtų lengviau ją pašalinti. Jos būna gaminamos iš įvairių medžiagų: cinko oksido, cinko fosfato, stiklo jonomerų ir kt. Jos nebūna natūralios dantų spalvos.